Mangano koncentracijos nustatymas
Pirmajame bandymo etape 0,5 g lydinio dedama į 400 ml talpos stiklinį indą ir pripildoma 40 mililitrų azoto rūgšties, iki pusės sumaišytos su vandeniu.
Ištirpinus feromanganą, į gautą skystį įpilamas nedidelis vandenilio fluorido rūgšties kiekis. Tada tirpalas kaitinamas, virinant 5–10 minučių. Tada į skystį įpilama 25 mililitrų sieros rūgšties, praskiestos vandeniu santykiu nuo 1 iki 4. Gautas tirpalas virinamas tol, kol pradeda formuotis sieros rūgšties garai. Tada skystis supilamas į matavimo kolbą ir pilamas vanduo, kol pasiekiama 500 ml žyma.
Iš indo pipete paimama 100 ml tirpalo, įdedant į 600 ml talpos stiklinę. Tada į konteinerį paeiliui pridedama:
0,5 g karbamido;
natrio pirofosfato tirpalas (150 ml);
Bromtimolio mėlynojo tirpalas (15 lašų).
Tada į gautą mišinį pridedama druskos rūgšties, kol tirpalas pasidaro žalias. Tada skystis titruojamas kalio permanganato tirpalu. Mangano koncentracija lydinyje galiausiai nustatoma pagal formulę X=(T*V*100)/m, kur:
tirpalo titras;
titravimui sunaudoto tirpalo tūris (ml);
lydinio mėginio svoris.
Kai tokie bandymai atliekami lygiagrečiai, rezultatų neatitikimai neturėtų viršyti 0,5%. Mangano kiekis lydinyje, užfiksuotas bandymų metu, lemia jo kainą. Kuo didesnė deklaruojamo cheminio elemento koncentracija, tuo didesnė feromangano kaina.
Sieros nustatymas
Tokių priemaišų kiekį lydinyje galima nustatyti 3 metodais:
infraraudonųjų spindulių{0}}adsorbcija;
titrimetrinis;
kulonometrinis.
Pirmasis metodas pagrįstas mėginio deginimu deguonies prisotintoje aplinkoje. Susidariusio sieros dioksido kiekis matuojamas analizatoriumi, kuris nustato infraraudonosios spinduliuotės kiekį, kurį sugeria priemaiša.
Titrimetrinis sieros feromangane nustatymo metodas pagrįstas lydinio deginimu panašiomis sąlygomis, o po to SO2 daleles sugeria vanduo. Gautas mišinys titruojamas natrio tirpalu, esant krakmolui ar kitiems patvirtintiems indikatoriams.
Kulonometrinis metodas apima sieros dioksido, susidarančio deginant lydinį, surinkimą į indą su absorbciniu tirpalu. Metodas pagrįstas sunaudotos elektros energijos kiekio matavimu, kad gautam tirpalui atkurtų reikiama pH vertė.