Koksas tarnauja kaip pagrindinė žaliava ir redukuojanti agentas ferrosilikono lydyme. Todėl svarbu, kad koksas turėtų didelį fiksuotą anglies kiekį, idealiu atveju didesnį nei 84%, išlaikant mažą pelenų kiekį. Didelio pelenų kiekis padidina šlako susidarymą, nes pelenuose yra apie 60% aliuminio oksido (AI2O3), todėl šlako lipnus ir sunku pašalinti. Be to, naudojant koksą su dideliu pelenų kiekiu, gali būti sukeltas medžiagos paviršiaus sukepinimas, todėl sunku kvėpuoti. Todėl kokso pelenų kiekis turėtų būti mažesnis nei 13%.
Didžioji dalis kokso anglies yra fiksuotos anglies pavidalu, tačiau angliavandenilių pavidalu yra nedidelė dalis, paprastai vadinama lakiaisiais. Šios nepastovios medžiagos išgaruoja aukštoje temperatūroje, todėl jų kiekis neturėtų viršyti 2%.
Be cheminės sudėties, koksas taip pat turi fizinių savybių reikalavimus. Didesnis atsparumas aukštai temperatūrai leidžia į krūvį įterpti elektrodą giliau, o tai padidina krosnies temperatūrą ir išplečia tiglį. Didelis kokso poringumas ne tik prisideda prie jo atsparumo, bet ir padidina cheminių reakcijų paviršiaus plotą, taip pagreitindamas reakcijos greitį.
Kokso dalelių dydis daro didelę įtaką lydymosi procesui. Jei dalelės yra per didelės, atsparumas krūviui mažėja, todėl elektrodui sunku giliai įsiskverbti, o tai gali sukelti žemesnę krosnies temperatūrą, mažesnius tirius ir nelygius lydymosi. Ir atvirkščiai, jei dalelių dydis yra per mažas arba yra per didelis miltelių kiekis, tai gali padidinti šaudymo nuostolius, todėl krosnys tampa lipniu ir oro pralaidumu. Todėl koksas turi būti specifinis dalelių dydis, idealiu atveju mažesnis nei 8 mm didelėms ferrosilicon elektrinėms krosnims. Mažesnės ferrosilicon elektrinės krosnys, veikiančios žemesnėje temperatūroje, naudoja „smirdantį“ procesą, o kai kurių kokso miltelių pridėjimas gali padėti sukepinti medžiagos paviršių, leidžiančią įterpti elektrodą giliau. Taigi, nedidelis kokso miltelių kiekis gali būti naudojamas ferrosilikono lydyme mažos galios elektrinėse krosnyse.